Nepatikėsite, ką gali praryti jūsų vaikas

Papuošalas, „Lego“ detalė, plaukų segtukas, vieno euro moneta, vandens čiaupo tinklelis, čiulpiamo ledinuko pagaliukas… Šie ir kiti daiktai užfiksuoti Vaikų ligoninės vaikų chirurgo Jono Povilavičiaus nuotraukose. Visus vienija panašios istorijos – pirmiausia jie buvo praryti, vėliau įstrigo vaiko stemplėje ar kvėpavimo takuose, o galiausiai buvo išimti operacinėje.

Pažįsta aplinką per burną

Kodėl maži vaikai ryja daiktus, kurie dažniausiai nėra nei gražūs, nei skanūs ar kvapnūs, nei panašūs į maistą? Pasak vaikų chirurgo J. Povilavičiaus, maždaug nuo šešių mėnesių vaikai pradeda labai domėtis aplinka, kurią bando pažinti per burną. „Tokiems vaikams viskas įdomu, jie viską ragauja. Tokios elgsenos pikas – nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Galima sakyti, kad iki dvejų metų vaikas – tarsi siurblys, kuris gali įtraukti viską, kas pasitaikys jo kelyje“, – sako gydytojas.

Anot jo, sulaukę dvejų, mažyliai įgyja daugiau patirties, tampa protingesni, pradeda klausyti tėvų. Tačiau pasitaiko, kad ir didesni vaikai žaidimų metu praryja bei užspringsta įvairiais valgomais ir nevalgomais daiktais.

Ar valgomi daiktai gali būti pavojingi mažyliui? Taip, ypač jei jam mažiau nei dveji metai. „Obuoliai, riešutai, saulėgrąžos, šašlykai, dešrelių gabaliukai“, – vardija J. Pavilavičius maisto produktus, kurie ne sykį užstringa mažo vaiko stemplėje. Dėl to dažniausiai prireikia gydytojų pagalbos. Gydytoją stebina, kaip tėvams ateina į galvą mintis riešutais ar šašlykais maitinti vos metų sulaukusį vaiką.

Vaikai taip pat užspringsta paprasčiausiomis šiukšlėmis – vos pradėjusiems ropoti jas pasiekti paprasčiau negu paprasta.

Teks gydytis ne vienerius metus

„Smulkios „Lego“ detalės, čiulpinuko pagaliukas, kurį vaikas buvo įtraukęs į bronchus, tabletės formos baterijos, skalbimo priemonės, kurias tėvai dažnai laiko ant grindų vaikui prieinamoje vietoje. Jei vaikas nuryja tokios buitinės chemijos priemonės, jam gresia negrįžtami stemplės nudegimai. Vėliau žaizdos surandėja ir tėvams tenka trejus metus kas savaitę vežioti vaiką į kliniką, kur jam, naudodami narkozę, atliekame gydymo procedūras“, – sako vaikų chirurgas. Stemplėje užstrigusi baterija ar skalbimo kapsulė, pasak jo – patys pavojingiausi dalykai.

Bėdų gali pridaryti ir pinigai. „Kai tik įvedė eurus, per Naujus metus ištraukiau iš stemplės vieno euro monetą“, – prisimena J. Povilavičius.

Ne visų prarytų daiktų istorijos baigiasi operacinėje. „Jei neužstringa stemplėje, patekę į skrandį svetimkūniai pasišalina per virškinamąjį traktą – jų mes paprastai netraukiame. Išimtis – baterijos ar magnetai, kurie gali sukelti rimtų nudegimų stemplėje, skrandyje, bei sukelti virškinamojo trakto perforacijas“, – aiškina gydytojas. Pasak jo, vaiko organizmas dažniausiai pajėgus pašalinti net ir nurytą adatą, stikliuką ar vinį: tokiu atveju tiesiog skiriama kontrolė, vaikas stebimas rentgenu. Chirurgo pagalbos prireikia nebent tada, jai tokie svetimkūniai nepašalinami iš organizmo per keturias dienas.

Gali uždusti per kelias minutes

Kur kas rimčiau, jei svetimkūnis patenka į kvėpavimo takus – tokiems vaikams pagalba turi būti suteikta nedelsiant. „Svetimkūnis gali netikėtai pasisukti, ir dėl to vaikas gali per kelias minutes uždusti – tada jam nebepadės niekas“, – sako vaikų chirurgas.

Vienintelis patarimas tėvams – akylai stebėti vaiką. Gydytojas primena: viskas, kas negero nutinka vaikui iki trejų metų, įvardijama kaip vaiko nepriežiūra. Vaikas gali nukristi nuo kėdės, apsipilti karštu vandeniu, susižeisti, praryti svetimkūnį. Jei taip atsitinka – teoriškai gydytojai apie tokius atvejus turėtų pranešti socialiniams darbuotojams, kurie išsiaiškintų, ar tinkamai tėvai prižiūri mažylį.

„Paprastai matome, kad tėvai pergyvena, vertiname žmogiškai. Tik jei tėvai ima mus barti, kad ne taip gydome, lieja pyktį, tarsi mes, gydytojai, būtume kalti dėl nelaimės, primename apie jų atsakomybę. Atkreipiame dėmesį, kad tėvai turėtų matyti, kas mėtosi ant grindų, o visas buitinės chemijos priemones privalėtų sudėti kuo aukščiau, kad mažyliai jų nepasiektų“,– atkreipia dėmesį J. Povilavičius.

Pavojaus ženklai – irzlumas ir kosulys

O jei mažylio vis dėlto nesužiūrėjome ir netgi nematėme, ką jis prarijo? Kaip suprasti, kad vaikas pavojuje?

„Paprastai tėvai supranta. Dažniausiai toks vaikas tampa irzlus. Jei svetimkūnis patenka į kvėpavimo takus, vaikas nei iš šio, nei iš to pradeda kosėti. Kartais mažylis pirmiausia užsikosti, pamėlsta. Jei svetimkūnis įstringa stemplėje, vaikui skauda, dėl to jis tampa neramus, be perstojo seilėjasi – į ligoninę tokius vaikus atveža su peršlapusiais viršutiniais rūbais“, – pasakoja chirurgas.

Uždelsus mažylis gali pradėti karščiuoti, tada atliekama radiograma, nustatomas plaučių uždegimas, kurio nepavyksta išgydyti ir per du mėnesius. Galiausiai tėvai prisimena, kad vaikas valgydamas buvo užspringęs, o karščiuoti ir kosėti pradėjo po dviejų savaičių. Atlikus bronchoskopiją, randamas svetimkūnis. Šiuo atveju gydymas – žymiai sunkesnis, nes dažniausiai tai jau būna sunkiai įveikiamas pūlingas uždegimas.

„Svarbiausia – prižiūrėti vaiką. Iki trejų metų mažylio negalima be priežiūros palikti nė minutei“, – primena tėvams J. Povilavičius.