PRO MEMORIA Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus gydytoja ortopedė-traumatologė Dalia Galvydienė (1955 01 27-2019 05 18)

Su giliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos mirė gydytoja ortopedė-traumatologė Dalia Galvydienė.

Vaikų ligoninės gydytojai neteko kolegės, nuoširdaus draugo, o gausybė gydytojos Dalios Galvydienės pacientų – puikios gydytojos, ne tik profesionaliai atliekančios operacijas, bet mokančios rasti kalbą su kiekvienu pacientu nuo paties mažiausio iki paauglio.  Gydytoja buvo vaikų labai mylima, kaip niekas kitas mokėjo bendrauti šiltai, betarpiškai, dėmesingai. Vaikai nepamiršdavo jos ir pasveikę – nuolat aplankydavo su tėvais ar vieni.

Kolegos prisimena gydytoją Dalią Galvydienę kaip ypatingai atvirą, plačios širdies, mylintį, pasirengusį visiems padėti žmogų. Visada apsupta daugybės žmonių, draugų – su kiekvienu mokėjo rasti kalbą, tiesiog traukė žmonės. Labai mėgo knygas, keliones, savo sodybą, gamtą, gyvūnus.

1978 m. su pagyrimu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę, 1979 m. – vaikų chirurgijos rezidentūrą Vilniaus universitete, 1983 m. – ortopedijos–traumatologijos pirminę specializaciją Kijeve, Vaikų ligoninėje Dalia Galyvdienė dirbo trisdešimt metų.

Ortopedijos ir traumatologijos įgūdžių gydytoja sėmėsi Sankt Peterburge (Rusijoje), Freiburge, Armstate (Vokietijoje), Helsinkyje (Suomijoje), Prahoje (Čekijoje), Bratislavoje (Slovakijoje), Lenkijoje. 1994 m. ir 2001 m. tobulinosi Čikagos (JAV) Shriner Vaikų ortopedijos ligoninėje.

Gydytoja Dalia Galvydienė yra atlikusi daugybę sudėtingų ortopedinių operacijų, kurios padėjo ne vienam Lietuvos vaikui atsistoti ant kojų ir pradėti vaikščioti.

Ji buvo ortopedinės sonografijos ir kūdikių klubo sąnario echoskopijos pradininkė. Šį tyrimą Dalia Galvydienė pradėjo taikyti Vaikų ligoninės pacientams nuo 1997 m. Tyrimo metodiką nuolat tobulindama, ieškodama naujovių ir pritaikydama jas praktiškai, 2000 m. gydytoja savo darbus apibendrino, apsigindama medicinos daktaro disertaciją „Įgimto klubo sąnario išnirimo ultragarsinė diagnostika”.

Gydytoja paskelbė apie tai nemaža mokslinių publikacijų, yra vadovėlio „Vaikų ligos“ 4 tomo ir monografijos „Įgimto klubų sąnario išnirimo sonografija” bendraautorė. Skaitė pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, organizavo neuroortopedijos konferencijas Vilniuje.

Šiuo metu be šio tyrimo, atliekamo ir prevencijos tikslams, neapsieina nė vienas Lietuvoje gimęs kūdikis.

Savo pavyzdžiu ir žiniomis gydytoja nuolat dalinosi su  jaunaisiais gydytojais. Jai buvo gyvybiškai svarbu perduoti savo patirtį jauniems kolegoms, kad jie degtų tokiu pačiu noru padėti vaikams, kaip nuolat darė ir ji pati.

Nepaprastas, ypatingas, šiltas gydytojos paveikslas ilgam išliks visų ją pažinojusių žmonių širdyse.