Vaikų ligoninės chirurgai ieško būdų išgydyti būsimų vyrų nevaisingumą

Doc. dr. Gilvydas VerkauskasEuropos socialinio fondo finansuotą dvejų metų mokslinį projektą, kuriuo buvo siekiama ištirti nevaisingumo dažnį ir priežastis berniukams su nenusileidusiomis sėklidėmis, Vaikų ligoninės chirurgai baigė, turėdami svarbių mokslinių išvadų dėl Lietuvos vyrų nevaisingumo ateityje.

Nenusileidusios sėklidės (kriptorchizmas) yra dažna vyriškų lytinių organų anomalija, pasitaikanti iki 5 proc. išnešiotų ir iki 45 proc. neišnešiotų naujagimių. Tai viena iš dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių.

Pasak doc. dr. Gilvydo Verkausko, Vaikų ligoninės Vaikų urologijos skyriaus vedėjo ir mokslinio darbo vadovo, pagrindinis šios anomalijos gydymo tikslas – kuo skubiau chirurginiu būdu nuleisti sėklidę į kapšelį, kad sėklidėse galėtų vykti normalūs lytinių ląstelių brendimo procesai, prasidedantys po gimimo. Šiandien vaikų chirurgai tokias operacijas stengiasi atlikti 6–9 mėn. kūdikiams, nors dar ir dabar dėl šios problemos į chirurgus kreipiamasi gerokai per vėlai.

„Visų pirma, norėjome ištirti, kokios nevaisingumo prognozės tų vaikų, kuriuos esame operavę, sulaukusius 2-6 metų, – pasakoja projekto mokslinis vadovas doc. dr. Gilvydas Verkauskas. – Paaiškėjo, kad nevaisingumo problemų ateityje turės dauguma vaikų, tokiame amžiuje operuotų dėl abiejose pusėse nenusileidusių sėklidžių. Jei nenusileidusios sėklidės buvo vienoje pusėje, po operacijos nevaisingumo problemų turės tik dalis vyrų, tačiau toji dalis kone dvidešimt kartų didesnė nei bendroje populiacijoje.“

Tyrimai, atlikti Šveicarijos molekulinės genetikos laboratorijose, taip pat aiškiai parodė, kad nenusileidusios sėklidės ir nevaisingumas yra nulemti genų, ir ta problema yra ne tik mechaninė, bet ir endokrinologinė.

„Atlikti nenusileidusių sėklidžių operaciją, kaip buvo daroma anksčiau, per maža, – pastebi chirurgas doc. dr. G. Verkauskas. – Kartai būtinas ir medikamentinis gydymas.  Kuriam pacientui reikalingas šis gydymas, nesunku nustatyti ištyrus sėklidės biopsiją, atliekamą tos pačios operacijos metu“.

Žinant, koks brangus yra nevaisingumo gydymas ir kiek jis sukelia diskusijų visuomenėje, yra labai svarbu, kad būtų rastas lengvas ir neturintis didelių šalutinių poveikių gydymas, kuris mažiems berniukams, gimusiems su nenusileidusiomis sėklidėmis, padėtų išvengti galimo nevaisingumo ateityje.

Šiuo metu jau sukaupta pakankamai mokslinių duomenų, leidžiančių siūlyti po operacijos gydymą hormoniniu preparatu – liuteinizuojantį hormoną atpalaiduojančio hormono analogu, didinančiu natūraliai hipofizėje gaminamo liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą. Pastarasis natūraliai padidina testosterono koncentraciją ir skatina spermatogenezę.

Kaip teigia šio projekto vadovas doc. dr. Gilvydas Verkauskas, dėl temos aktualumo ir poreikio dar labiau įsigilinti į genetinę kriptorchizmo kilmę, projektas bus tęsiamas, bendradarbiaujant su Europos moksliniais centrais, pristatant darbus kongresuose ir diskutuojant su kolegomis užsienyje.

Vaikų ligoninės chirurgai kelia kvalifikaciją, stažuojasi, įgyja patirties garsiausiuose pasaulio centruose – Cincinatyje (JAV), Mančesteryje (JK), Bazelyje (Šveicarija).

Itin svarbus šio mokslinio lietuvių darbo iniciatorius yra Šveicarijos mokslininkas F. Hadziselimovičius, su bendradarbiais ištyręs geriausiai žinomų lytinį vystymąsi lemiančių genų raišką berniukų su nenusileidusiomis sėklidėmis ląstelėse ir palyginęs ją su sveikų berniukų.

Gavus dar daugiau mokslinių duomenų apie genų įtaką šiai anomalijai atsirasti ir atlikus klinikinius tyrimus, patvirtinančius medikamentinio gydymo naudą vyrų vaisingumui pagerinti, atsiras pagrindas inicijuoti keisti kriptorchizmo gydymo gaires Europoje, įsitikinę Vaikų ligoninėje dirbantys mokslininkai.