Vadovas

Prof. dr. Rimantė Čerkauskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė, Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vyresnioji gydytoja vaikų nefrologė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos studijų programą baigė 1986 m. Vaikų ligų ir vaikų nefrologės licenciją įgijo 1999 m. 2006 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Vaikų gliukokortikoidams jautrus nefrozinis sindromas ir homocisteino bei lipidų pokyčiai jį gydant omega-3 riebalų rūgštimis“

1994 m. ir 1998 m. stažavosi Hanoverio aukštosios medicinos mokyklos vaikų nefrologijos ir medžiagų apykaitos centre, Triro universiteto nefrologijos ir dializės klinikoje, 2000 m. – Rostoko universiteto Vaikų nefrologijos klinikoje ir Rostoko universiteto Klinikinės chemijos ir patologinės biochemijos instituto centrinėje laboratorijoje vykdė mokslinį darbą (homocisteino koncentracijos tyrimas sveikų lietuvių ir vokiečių vaikų kraujyje). 2003 m. tobulinosi Heidelbergo universiteto Vaikų nefrologijos klinikoje, 2009 m. – Berlyno Charite klinikų Vaikų nefrologijos centre (vaikų inkstų ligos, transplantacija, retos inkstų ligos).

Tobulinimasis retų ligų srityje. Vaikų retosios ligos, rekomendacijų rašymas, reitingavimas (International Course “Health care guidelines on rare diseases: quality assessment”), Istituto Superiore di Sanita Romoje, Italijoje; Karolinskos instituto biobanke ir Nacionaliniame gyvybės mokslų centre Science for Life, „SciLifeLab“ Stokholme, Švedijoje; 13 tarptautinių antrosios pakopos kursų: „Lizosominės kaupimo ligos, priežiūra ir tyrimų bei gydymo rekomendacijos” Mainz’o universiteto Medicinos centre (Interaktyvus renginys, multidisciplininiai Fabry ligos tarptautinių ekspertų mokymai); Šiaurės šalių angiomiolipomos (AML) ekspertų forume Osle, Norvegijoje; Retų ligų ir Orfan vaistų registro 2 tarptautiniame seminare Romoje, Italijoje.

Gydytoja yra Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkės pavaduotoja, Europos vaikų nefrologų draugijos ir Tarptautinės vaikų nefrologų asociacijos narė, „Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis plano” darbo grupės narė, nuo 2013 m. – „Veiklos, susijusios su retomis ligomis koordinavimo komisijos“ narė prie SAM. Žurnalo „Pediatrija“, „Medicinos teorija ir praktika“ redakcinės kolegijos narė.

Dalyvauja keliuose vaikų inkstų ligų ir retų ligų srities tarptautiniuose moksliniuose projektuose kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja. Yra parengusi per 50 mokslinių publikacijų, skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose.

Gydytoja yra VI tipo mukopolisacharidozės (TLK-10-AM kodas E76.2) diagnostikos ir gydymo metodikos + algoritmo darbo grupės vadovė. Paskelbta 2015 m. sausio 26 d. SAM tinklalapyje http://www.sam.lt/go.php/diagno_asmens_sveikata2994; Rachito diagnostikos ir gydymo darbo grupės vadovė (paskelbta SAM tinklalapyje 2015); Vaikų inkstų akmenligės diagnostikos ir gydymo darbo grupės vadovė (paskelbta SAM tinklalapyje 2015 m.) https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-protokolai; kasmet rengiamų retų ligų mokslinių-praktinių konferencijų (nuo 2014 m. – tarptautinių), seminarų organizacinio komiteto pirmininkė, Internatūros knygelės Vaikų ligų programos sudarytoja 2012-2015 m.

Prof. R. Čerkauskienė yra Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos narė.

Profesinio domėjimosi sritis: vaikų nefrozinis sindromas, vaikų dislipidemijos, inkstų akmenligė, tubulopatijos, retos ligos su inkstų pažeidimu (LSD, tuberozinė sklerozė).

Moksliniai straipsniai tarptautinėse (įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose 2012-2017 metais

  1. Juozapaite S , Cerkauskiene R, Laurinavicius A. and Jankauskiene A. The impact of IgM deposits on the outcome of Nephrotic syndrome in children. BMC Nephrology (2017) 18:260 prieiga http://rdcu.be/uOEr
  2. Buckus R, Strukčinskienė B, Raistenskis J, Stukas R, Šidlauskienė A, Čerkauskienė R, Isopescu DN, Stabryla J, Cretescu I.A Technical Approach to the Evaluation of Radiofrequency Radiation Emissions from Mobile Telephony Base Stations. Int J Environ Res Public Health. 2017 Mar 1;14(3). pii: E244. doi: 10.3390/ijerph14030244.
  3. Burokienė S, Kairienė I, Strička M, Labanauskas L, Čerkauskienė R, Raistenskis J, Burokaitė E, Usonis V. Unscheduled return visits to a pediatric emergency department. Medicina (Kaunas). 2017 Jan 31. pii: S1010-660X(17)30003-4. doi: 10.1016/j.medici.2017.01.003. [Epub ahead of print]
  4. Burkhardt D, Bartosova B, Schaefer M, Grabe N, Lahrmann B, Nasser H, Freise C, Schneider A, Lingnau A, Degenhardt P, Ranchin B, Sallay P, Cerkauskiene R, Malina M, Ariceta G, Peter C Schmitt, Querfeld U. Reduced Microvascular Density in Omental Biopsies of Children with Chronic Kidney Disease. PLOS ONE | DOI:10.1371/journal.pone.0166050 November 15, 2016
  5. Urbonas V, Sadauskaite J, Cerkauskiene R, Kaminskas A, Mäki M, Kurppa K. Population-Based Screening for Selective IgA Deficiency in Lithuanian Children Using a Rapid Antibody-Based Fingertip Test. Med Sci Monit, 2016 Dec 6;22:4773-4778.
  6. Dufek S, Holtta T, Fischbach M, Ariceta G, Jankauskiene A, Cerkauskiene R, Schmitt CP, Schaefer B, Aufricht C, Wright E, Stefanidis CJ, Ekim M, Bakkaloglu S, Klaus G, Zurowska A, Vondrak K, Vande Walle J, Edefonti A, Shroff R; European Paediatric Dialysis Working Group. „Pleuro-peritoneal or pericardio-peritoneal leak in children on chronic peritoneal dialysis : a survey from the European Paediatric Dialysis Working Group“. Pediatric nephrology. Heidelberg, Springer. ISSN 0931-041X. Vol. 30. 2015. p. [1-7].
  7. Raistenskis J, Sidlauskiene A, Cerkauskiene R, Burokiene S, Strukcinskiene B, Buckus R. Physical activity and sedentary screen time in obese and overweight children living in different environments. Cent Eur J Public Health 2015 Nov; 23 (Suppl): S37–S43.
  8. Pundzienė B., Dobilienė D., Čerkauskienė R., Mitkienė R., Medzevičienė A., Darškuvienė E., Jankauskienė A. „Long-term follow-up of children with typical hemolytic uremic syndrome“, Elsevier, Volume 51, Issue 3, 2015, Pages 146–151.
  9. Kaklauskas A., Kuzminske A., Zavadskas E.K., Daniunas A., Kaklauskas G., Seniut M., Raistenskis J., Safonov A., Kliukas R., Juozapaitis A., Radzeviciene A., Čerkauskienė R. „Affective tutoring system for built environment management“. Computers & Education. Oxford, Elsevier LTD. ISSN 0360-1315. 2015, Vol. 82. 2015.
  10. Brazdziute E., Miglinas M., Gruodyte E., Priluckiene J., Tamosaitis A., Bumblyte I.A., Kuzminskis V., Burbaickaja S., Sakalauskiene M., Jankauskiene A., Cerkauskiene R., Pundziene B., Laurinavicius A. „Nationwide renal biopsy data in Lithuania 1994–2012“. International Urology and Nephrology. Dordrecht, Springer. ISSN 0301-1623. Vol. 47, no 4. 2015. p. 655-662.
  11. Kaklauskas A., Zavadskas E.K., Seniut M., Stankevic V, Raistenskis J, Simkevicius C,
    Stankevic T, Matuliauskaite A, Bartkiene L, Zemeckyte L, Paliskiene R, Cerkauskiene R,
    Gribniak V. Recommender System to Analyze Student’s Academic Performance. Expert Systems with Applications Oxford : Elsevier Science Ltd. ISSN 0957-4174. Vol. 40, iss. 15 (2013), p. 5787-6222. Prieiga per internetą http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S095741741300331X.
  12. Harambat J, van Stralen KJ, Espinosa L, Groothoff JW, Hulton SA, Cerkauskiene R, Schaefer F, Verrina E, Jager KJ, Cochat P; European Society for Pediatric Nephrology/European Renal Association-European Dialysis and Transplant Association (ESPN/ERA-EDTA) Registry. Characteristics and outcomes of children with primary oxalosis requiring renal replacement therapy. Clin J Am Soc Nephrol. 2012;7(3):458-65.

Moksliniai straipsniai kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose tarptautiniuose, užsienio ir Lietuvos leidiniuose, iš jų elektroniniuose, parengti su studentais ir gydytojais rezidentais

  1. S. Melnik, R. Čerkauskienė, R. Praninskienė. Gliukozės pernašos baltymo (GLUT1) stokos sindromas. Neurologijos seminarai 2015; 19(64): 156–162.
  2. Čerkauskaitė A, Ašakienė E, Čerkauskienė R, Miglinas M. Trombinių mikroangiopatijų sindromų patogenetiniai mechanizmai, diferencinė diagnostika ir gydymas (Pathogenetic Mechanisms, Differential Diagnostics And Treatment Of Thrombotic Microangiopathies). Medicinos teorija ir praktika. 2015, t. 21 (Nr. 4.2), 675-682 p.
  3. Akulevičiūtė L, Čerkauskienė R. Klinikinė Frasier sindromo eiga ir atokūs rezultatai. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 3.1), 340–344 p.
  4. Kairienė I, Mulevičienė A, Rimkutė D, Čerkauskienė R, Vaitkevičienė G,  Rascon J.  Lėtinė granuliominė liga: literatūros apžvalga ir klinikinių atvejų aprašymas. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 2.1), 117–122 p.
  5. Jurkonis M, Tamulienė I, Čerkauskienė R, Neverauskienė A, Žilevičius R, Kleinotienė G. Febrilinės neutropenijos gydymo standartai pediatrijoje. Medicinos teorija ir praktika. 2015, t21 (Nr. 2.1), 131–136 p.
  6. Giedraitė N., Besusparis J., Čerkauskienė R., Masalskienė J., Jankauskienė A. „Nauja membranoproliferacinio glomerulonefrito klasifikacija: vaikų atvejai Lietuvoje“. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius, Medicinos mintis. ISSN 1392-1312. T. 21, nr. 3.1. 2015. p. 316-320.
  7. Giedraitė N, Čerkauskienė R. Vaikų šlapinimosi sutrikimai. 2015-06-22 http://medpraktika.lt/naujienos/naujiena/999/Vaiku-slapinimosi-sutrikimai
  8. Bartulytė R, Čerkauskienė R, Jankauskienė A. A fatal case of listeriosis in a paediatric renal transplant patient (Mirtinas vaiko listeriozės atvejis po inksto transplantacijos). Medicinos teorija ir praktika. 2014 – T. 20 (Nr. 2), p. 176–179.
  9. Vaitkūnaitė D, Čerkauskienė R, Jankauskienė A. Peritonine dialize gydomų vaikų neinfekcinės komplikacijos. Medicinos teorija ir praktika. 2014 – T. 20 (Nr. 3), p. 260–264.
  10. Vaitkūnaitė D, Jankauskienė A, Čerkauskienė R. Vaikų, gydomų peritonine dialize, peritonitai. Medicinos teorija ir praktika.  2013; T. 19 (Nr. 4), p. 333–337.
  11. Ruzgienė D, Umbrasienė N, Čerkauskaitė A, Raudonytė D, Jankauskiene A, Kinčinienė O, Čerkauskienė R. Vaikų nefrokalcinozė ir inkstų akmenligė – nuo simptomų iki diagnozės. Medicinos teorija ir praktika.  2013;  t. 19 (Nr. 3.2), p. 135-139.
  12. Baušytė R, Grabusova A, Čerkauskaitė A, Jankauskienė A, Kinčinienė O, Drejerienė V, Čerkauskienė R. Nėščių ir ne nėščių paauglių šlapimo organų infekcijos ypatumai. Medicinos teorija ir praktika.  2013-t. 19 (Nr. 3.2), 140-145 p.
  13. Čerkauskienė, Rimantė, Tumienė, Birutė, Medzevičienė, Aina, Songailienė, Jurgita. Pirmasis hiperoksalurijos I tipo kūdikių formos atvejis Lietuvoje. Medicinos teorija ir praktika. 2012, t. 18, nr. 1. ISSN 1392-1312 p. 108-112.
  14. Čerkauskienė, Rimantė, Šiaulianskienė, Edita. Ūminis vaikų inkstų pažeidimas: klasikiniai ir naujieji biožymenys. Medicinos teorija ir praktika. 2012, t. 18, nr. 1. ISSN 1392-1312 p. 102-107.
  15. Čerkauskienė R., Bikulčius R., Panavienė V., Jankauskienė A. Netipinis Henocho – Šionleino purpuros atvejis septynerių metų berniukui. Medicinos teorija ir praktika.  2010;  t. 16 (Nr. 2), p. 175–178.
  16. Čerkauskienė R., Rudzevičienė O., Jablonskienė V., Beržinytė A. Homocisteino koncentracija sveikų vaikų kraujo serume. Laboratorinė medicina. 2010; t. 12, Nr. 1(45), p. 25–30.
  17. Čerkauskienė R., Ragelienė L. Vaikų, sergančių onkohematologinėmis ligomis, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Medicinos teorija ir praktika. 2008; 14 (3): 232-236.
  18. Čerkauskienė R. Vaikų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, anemijos gydymo rekomendacijos. Medicinos teorija ir praktika. 2007; 13 (4): 425-430.
  19. Kaltenis P., Pundzienė B., Bačiulis V., Čerkauskienė R., Dobilienė D., Jankauskienė A., Masalskienė J. Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos: vaikų nefrologų sutarimas, 2005 m. Gydymo menas. 2006; 1: 54, 57-60.

 Kiti moksliniai straipsniai, parengti su gydytojais rezidentais

1. Jonuškaitė D., Tumienė B., Čerkauskienė R. „Spina bifida ir hidrocefalija: naujai atrastos senos tiesos“. Vilniaus universitetas. Pediatrija. Vilnius, Gamta. ISSN 1648-4630. Nr. 1. 2015. p. 4-14.

2. Čerkauskaitė A, Čerkauskienė R. Priešpienio nauda kvėpavimo organų infekcijos profilaktikai ir gydymui. Pediatrija. 2014; 1 (65), p. 45-48.

3.  Čerkauskienė R., Čerkauskaitė A. Vaikų inkstų akmenligės gydymas augaliniais vaistais. Pediatrija. 2014; 2-3 (66-67), p. 70-73.

4. Burokienė S., Čerkauskienė R., Sausarytė G., Raistenskis J. Retosios ligos Vaikų ligoninėje: problemos ir perspektyvos. Pediatrija. 2012, nr. 1. ISSN 1648-4630 p. 9

Studijoms skirti leidiniai

  1. Pediatrijos praktikos vadovas: leidinys skirtas medicinos specialistams, medicinos studijų studentams. Vilnius: UAB „Baltijos idėjų grupė“ ir partneriai, 2014. 750 p. / [vyriausiasis redaktorius Vytautas Usonis] ; [redaktorė sudarytoja Odeta Kinčinienė].
  2. Kaklauskas A, Zavadskas EK, Lapinskiene V, Sliogeriene J, Gudauskas R, Raistenskis J, Cerkauskiene R, Jackute I, Kumzaite S. Multiple-Criteria Analysis of Life Cycle of Energy-Efficient Built Environment. 2013, pp 299-324 in Nearly Zero Energy Building Refurbishment. Pacheco Torgal, F.; Mistretta, M.; Kaklauskas, A.; Granqvist, C.G.; Cabeza, L.F. (Eds.), 2013, IX, 658 p. 281 illus., 136 illus. in color. Prieiga per internetą http://link.springer.com/book/10.1007%2F978-1-4471-5523-2.

Metodinės rekomendacijos gydytojams

  1. Pundzienė B., Aleksynienė V., Bačiulienė E., Čerkauskienė R., Dobilienė D., Jankauskienė A.,      Malikėnas A., Masalskienė J., Mitkienė R., Rudaitis Š., Vitkevič R. „Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Lietuvos vaikų nefrologų sutarimas skirtas vaikų nefrologams, vaikų ligų ir bendrosios praktikos gydytojams bei gydytojams rezidentams“.Recenzentai: Rimantas Kėvalas, Marius Miglinas; Lietuvos vaikų nefrologų draugija. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Vilniaus universitetas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2013. 14, [1] p. UDK: 616.6-022-053.2.
  2. VI tipo mukopolisacharidozės (TLK-10-AM kodas E76.2) diagnostikos ir gydymo metodika + algoritmas (paskelbta 2015 m. sausio 26 d. SAM tinklalapyje http://www.sam.lt/go.php/diagno_asmens_sveikata2994 ), darbo grupės vadovė.
  3. Rachito diagnostika ir gydymas (paskelbta SAM tinklalapyje 2015), darbo grupės vadovė.
  4. Vaikų inkstų akmenligės diagnostika ir gydymas (paskelbta SAM tinklalapyje 2015), darbo grupės vadovė. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-protokolai


Vykdomi moksliniai projektai

  1. 2004-2006 vaikų nefrologijos pagrindinė tyrėja; 2007-2015 vaikų nefrologijos subtyrėja; 2009-2012 II ir III fazės vaikų kardiologija ir  nefrologija; 2011-2012  III fazės vaikų nefrologija (antibiotikai) subtyrėja; 2013 vaikų nefrologijos pagrindinė tyrėja; 2014 dalyvavo 4 tarptautinėse (Vokietija, Heidelbergas) mokslinėse studijose  kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja.
  2. 1993 – 1995 m. temų „Steroidams jautraus vaikų nefrozinio sindromo gydymo vien prednizolonu ir prednizolonu su fuzidino r. efektyvumas“ bei „Steroidams jautraus vaikų nefrozinio sindromo gydymas pefloksacinu“ atsakinga vykdytoja.
  3. 2000 – 2004 m. bendras Vokietijos Rostoko universiteto Vaikų nefrologijos klinikos ir Vaikų ligoninės Pediatrijos centro „Homocisteino koncentracijos kraujyje tyrimas steroidams jautriu nefroziniu sindromu sergantiems ir sveikiems vokiečių bei Lietuvos vaikams“ pagrindinė tyrėja.
  4. 2005 – 2006 m. „Vaikų, sergančių gliukokortikoidams jautriu nefroziniu sindromu, homocisteino pokyčiai gydant omega-3 riebalų rūgštimis“ bei „Sveikų vaikų homocisteino koncentracijos kraujyje tyrimas“ pagrindinė tyrėja.
  5. 2007-2008 m. Tarptautinė multicentrinė studija „COZAAR Pediatric Proteinuria Study“ tyrėja.

 

2011-2016 m. tarptautinių daugiacentrių tyrimų tyrėja:

  1. „III fazės atsitiktinės atrankos, atviras paralelinių grupių, kintančios dozės klinikinis tyrimas ištirti MK-09541 (lozartano kalio druskos) saugumą gydant hipertenzija sergančius pediatrinius pacientus“;
  2. „Multicentrinis, dvigubai aklas, atsitiktinių imčių tyrimas, skirtas darbepoetino alfa tyrimui jį skiriant de novo kas savaitę ar kas  dvi savaites  lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu sergančių dializuojamų ir nedializuojamų vaikų anemijos gydymui“;
  3. „Perspektyvinis, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, daugiacentris tyrimas doripenemo saugumui ir toleravimui nustatyti, lyginant su cefepimu, skiriant hospitalizuotiems vaikams, sergantiems komplikuotomis šlapimo takų infekcijomis“;
  4. „2 savaičių randomizuotas, placebu kontroliuojamas, fiksuotos dozės laikotarpio, po kurių seka 6 mėnesių trukmės vienos šakos atviras dozės titravimo laikotarpis, tyrimas, skirtas ištirti sevelamero karbonato veiksmingumą ir saugumą vaikams, sergantiems lėtine inkstų liga su padidėjusiu fosforo kiekiu kraujyje“;
  5. „Šešių savaičių, atsitiktinės atrankos, daugiacentris, dvigubai koduotas, dvigubai maskuotas tyrimas, skirtas įvertinti atsaką į valsartano dozę, skiriant kraujospūdžio sumažinimui 1-5 metų vaikams, sergantiems hipertenzija, kurie serga lėtine inkstų liga arba ja neserga; po šio etapo tyrimas pereina į 20-ies savaičių trukmės atvirąjį titravimo etapą“;
  6. „Atsitiktinių imčių, atviras, kontroliuojamas tyrimas, skirtas įvertinti cinakalceto HCl veiksmingumą ir saugumą dializuojamiems pediatriniams tiriamiesiems, sergantiems antriniu hiperparatiroidizmu ir lėtine inkstų liga”.

 

Dabar vykdomi nefinansuojami moksliniai biomedicininiai tyrimai:

  1. Tarptautinis tyrimas „Alporto sindromo biomarkeriai“ (Biomarker for Alport Disease) su Rostoko Universitetu, pagrindinė tyrėja nuo 2016 m.
  2. Tarptautinis „Tuberozinės sklerozės kompleksu sergančių vaikų ir suaugusiųjų genetinės įvairovės ir genotipo-fenotipo koreliacijos epidemiologinis tyrimas“ (Epidemiological study of the genetic heterogeneity and genotype-phenotype correlation of children and adults with Tuberous Sclerosis Complex) su Rostoko Universitetu, pagrindinė tyrėja nuo 2016 m.
  3. Tarptautinis tyrimas „Gošė ligos ilgalaikės prognozės biomarkeris lyso-Gb1 – tarptautinis daugiacentris epidemiologinis tyrimas (LYSO-PROVE), skirtas įvertinti lyso-Gb1 prognostinę vertę Gošė ligos progresavimui“  (Lyso-Gb1 as long-term prognostic biomarker in Gaucher disease an international multicenter epidemiological study (LYSO-PROVE) to determine the prognostic value of lyso-Gb1 for monitoring the progress of Gaucher disease) su Rostoko Universitetu, tyrėja nuo 2016 m.
  4. Tarptautinis vaikų pilvaplėvės biopsijos tyrimas“(International Pediatric Peritoneal Biopsy Study in Children, Heidelberg, Germany), Nr. 158200-14-676-249– atsakinga tyrėja
  5. „Vaikų hemolizinio ureminio sindromo paplitimo Lietuvoje, klinikinės eigos ir prognozės tyrimas“, protokolo numeris HUS-2013, registracijos numeris 678, pagrindinė tyrėja.
  6. Tarptautinis multicentrinis 4C tyrimas (The Cardiovascular Comorbidity in Children with Chronic Kidney Disease Study [4C Study]), vadovaujant Heidelbergo universiteto vaikų inkstų ligų klinikos prof. Franz Schaefer ir Berlyno Campus Virchow-Klinikum Charité Medicinos universiteto prof. Uwe Querfeld tyrėja.
  7. Tarptautinis multicentrinis „Steroidams rezistentiško nefrozinio sindromo klinikinis registras ir genetinės rizikos tyrimas PodoNet“, Heidelbergas, Vokietija, tyrėja.
  8. Podocito paveldimų ligų klinikinis, genetinis ir eksperimentinis tyrimas. Registras vykdomas nuo 2010 m. kartu su 50 vaikų nefrologijos centrų Europoje.
  9. Autosominės recesyvinės policistinės inkstų ligos (ARPIL) tarptautinis multicentrinis registro tipo tyrimas (ARegPKD) nuo 2014 m.
  10. Vaikų, sergančių mielomeningocele medicininė ir socialinė reabilitacija Lietuvoje“. Multicentrinis tyrimas bendradarbiaujant su Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centru  ir  LSMU Reabilitacijos klinika 2014-2016 metais, tyrėja.
  11. „Jaunų žmonių ir vaikų fiziologinių ir socialinio elgesio bei streso analizė ir  mokymosi efektyvumo gerinimo rekomendacijos“ su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Internetinių ir intelektualiųjų technologijų institutu 2013-2015 metais. Europos projektas, tyrėja.

Informacija atnaujinta 2017 10 06

 

Vadovas

Dr. Rimvydas Ivaškevičius

R_IvaskeviciusGydytojas vaikų pulmonologas, vaikų ligų gydytojas

2003 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įgijo gydytojo profesinę kvalifikaciją.

2008 m. baigė vientisas 5-erių metų rezidentūros studijas, įgijo vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos specialybes. 2011-2015 m. studijavo doktorantūroje Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikoje, apgynė  medicinos mokslo krypties mokslų daktaro laipsnį. Disertacijos tema: „Kokliušas Lietuvos didžiųjų miestų pažeidžiamiausiose amžiaus grupėse“.

Nuo 2008 m. dirbo vaikų ligų gydytoju ir vaikų pulmonologu Vaikų ligoninėje, nuo 2016 m. – Vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas.

Yra Lietuvos pediatrų, Europos pulmonologų (ERS), Lietuvos vaikų pulmonologų draugijų,  Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos (BALTIPA) narys.

Profesino domėjimosi sritys: naujagimių ir kūdikių įgimtos ar įgytos plaučių ligos, kvėpavimo takų pažeidimai, atsiradę sergant kitų organų sistemų ligomis ar gydant jas.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

Moksliniai straipsniai tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose

  1. Daleno C, Piralla A, Usonis V, Scala A, Ivaskevicius R, Baldanti F, et al. Novel human enterovirus C infection in child with community-acquired Pneumonia. Emerg Infect Dis 2012;18:1913-5.

Moksliniai straipsniai kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose tarptautiniuose užsienio ir Lietuvos leidiniuose

  1. Ivaškevičius, I. Ivaškevičienė, V. Usonis. Kokliušo ypatumai modernioje visuomenėje. Vaikų pulmonologija ir alergologija 2012; 15(1): 69-80.
  1. Ivaškevičius, I. Ivaškevičienė, V. Usonis. Specifinių antikūnų prieš B. pertussis titrai gimdyvių ir virkštelių kraujyje. Acta Medica Lituanica 2014; 21(4):171–7.
  1. Ivaškevičius, I. Ivaškevičienė, V. Usonis. Kokliušas ir užsitęsęs paauglių kosulys. Vaikų pulmonologija ir alergologija, 2015, XVIII t., Nr. 1, 5740-4255.
  1. Usonis V, Ivaskevicius R, Diez-Domingo J, Esposito S, et al., CAP-PRI Working Group. Comparison between diagnosis and treatment of community-acquired pneumonia in children in various medical centres across Europe with the United States, United Kingdom and the World Health Organization guidelines. Pneumonia (2016) 8:5 DOI 10.1186/s41479-016-0005-y.

Moksliniai projektai

Tarptautiniame visuomenėje įgytos pneumonijos projekte CAP-PRI dalyvavo kaip tyrėjas.  Atliekant tyrimą Vaikų ligoninės pacientui  buvo identifikuotas visiškai naujas enterovirusas C.

Informacija atnaujinta 2017 12 05

Vadovas

Dr. Jolanta Labanauskienė

J_LabanauskieneMedicinos mokslų daktarė

Gydytoja ortopedė – traumatologė

VU Vaikų ligoninėje gydytoja ortopedė – traumatologė Jolanta Labanauskienė apgynė biomedicinos mokslų daktarės disertaciją tema „Vaikų smurtinių traumų mechanizmas ir amžiaus ypatumai“. Darbo tikslas – nustatyti vaikų dėl fizinio smurto patirtų traumų mechanizmą ir ypatumus.

Smurto problema yra aktuali įvairiose pasaulio šalyse. Neretai smurto pasekmėmis būna vaiko mirtis ar fizinis bei psichinis sužalojimas, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šalims atlikti mokslinius tyrimus, išaiškinant problemos mastą, rizikos faktorius, sukurti veiksmingas prevencijos priemones ir jas įgyvendinti.

Gydytojos ortopedės – traumatologės J. Labanauskienė mokslinis darbas – tai pirmasis mokslinis tyrimas Lietuvoje, analizuojantis vaikų traumų, patirtų dėl fizinio smurto mechanizmą ir pobūdį pagal vaikų amžiaus grupes bei įvairiose smurto vietose. Darbe įvertintas šių traumų sunkumo laipsnis pagal šiuolaikinius kriterijus. Nustatyti diagnostikos kriterijai gali būti panaudoti mokant būsimus gydytojus, o nustatyti smurto mechanizmų dėsningumai – rengiant prevencijos programas.

Informacija atnaujinta 2017 12 05

Vadovas

Doc. dr. Kęstutis Saniukas

K_SaniukasMedicinos mokslų daktaras

Nuo 2009 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas

Vaikų ortopedas – traumatologas

1978 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1979 m. – Vaikų chirurgijos internatūrą, 1985 m. – stacionarinę aspirantūrą Rygos ortopedijos institute. Nuo 1985 m. dirba Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoju vaikų ortopedu – traumatologu, nuo 1992 m. – Vaikų ortopedijos skyriaus vedėjas, nuo 2008 m. – Vaikų ortopedijos – traumatologijos centro vedėjas ir direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokymui.

1991 m. stažavosi Paryžiaus vaikų ligoninėje, 1993 m. ir 1995 m. – Vasaros Europos ortopedų mokykloje, 1996 m. – Čikagos Schriner vaikų ortopedijos ligoninėje, 2003 m. ir 2005 m. – Čikagos Schriner vaikų ortopedijos, Lojolos universiteto Ortopedijos klinikoje. 2008 m. baigė vadybos kursus ,,Pokyčių valdymo įtaka kokybės skatinimo procesui“.

1985 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Torakoplastika sergant skolioze“.

Yra parengęs per 18 straipsnių ir metodinių rekomendacijų. Vaikų ligų V tomo bendraautoris, „Šeimos gydytojo vadovo“ bendraautoris (Vaistų žinios, 2010).

Skoliozės gydymo būdo išradimo autorius (1994 ir 1995 m. išduoti patentai).

1995–2000 m. – Lietuvos vertebrologų mokslinės draugijos prezidentas.

Nuo 1998 m. – Lietuvos vaikų ortopedų – traumatologų mokslinės draugijos prezidentas ir Lietuvos ortopedų – traumatologų draugijos valdybos narys.

Nuo 2003 m. – Baltijos šalių stuburo chirurgų draugijos pirmininkas.

2006 m. suteiktas nusipelnusio Lietuvos respublikos gydytojo vardas.

Profesinio domėjimosi sritis: stuburo chirurgija.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

1. Kęstutis Saniukas. Šiuolaikinis požiūris į vaikų stuburo deformaciją. Pediatrija 2008;6:21-25
2. K. Saniukas, V. Urbanavičius, Š. Bernotas. Jaunatvinė šlaunikaulio galvos epifiziolizė. Medicinos teorija ir praktika 2009;15:4:419-25
3. J. Labanauskienė, K. Saniukas, B. Siaurusaitis. Vaikų smurtinės traumos viešose vietose. Medicinos teorija ir praktika 2009;15:4:382-7
4. K. Saniukas, G. Bernotavičius, G. Mazarevičius. Vaikų epifiziodezė. Medicinos teorija ir praktika 2010
5. G. Kviecinskas, D. Sivickis, J. Baltrūnas, K. Saniukas, M. Gutauskas, G. Žukauskas.. Reta osteochondromos komplikacija. Sveikatos mokslai 2012, 22, 4, p. 44-46
6. J. Rudalevičienė, V. Brogaitė, K. Saniukas. Neuroraumeninės kilmės plano valgus deformacijos gydymas modifikuota Dennyson-Fulford intrasąnarinės pošonkaulinės artrodezės metodika. Sveikatos mokslai 2012,22,6;146-152
7. D. Galvydienė, J. Grybauskaitė-Rudalevičienė, K. Saniukas, E. Stašienė. Čiurnos kaulų koalicijų diagnostikos ir gydymo rezultatai. Medicinos teorija ir praktika 2013 – T. 19 (Nr. 2), p. 161–168
8. G. Bernotavičius, K. Saniukas, V. Rakauskas, M. Malceva. Idiopatinės paauglių skoliozės pooperaciniai rezultatai atliekant pedikulinę fiksaciją sraigtais. Lietuvos chirurgija 2013 Nr. 4, 12 tomas
9. (ISI) Markauskas R., Juozapavicius A., Saniukas K., Bernotavicius G. The recognition and modelling of a backbone and its deformity. Nonlinear Analysis: Modelling and Control, 2014, Vol. 19, No. 1, 55–66 55
10. K. Saniukas ir bendraautoriai. Šeimos gydytojo vadovas, Vaistų žinios, 2010.

Informacija atnaujinta 2014 05 08

Vadovas

Sigita Stankevičienė

S_StankevicieneGydytoja vaikų hematologė

1991 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo vaikų ligų gydytojos specialybę.
1992 m. baigė pediatrijos specialybės internatūrą Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje.
1992–1994 m. mokėsi bendrojoje vaikų ligų rezidentūroje, 1994–1995 m. baigė vaikų hematologijos rezidentūrą Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje ir nuo 1995 m. dirba Vaikų ligoninėje vaikų hematologe.

Stažavosi Valstybiniame Minsko medicinos institute Baltarusijoje, Berlyno Virchov –Buch klinikoje Vokietijoje, NOPHO kursuose.

Yra Lietuvos vaikų onkologų ir hematologų, Lietuvos hematologų, NOPHO (Šiaurės šalių vaikų hematologų / onkologų ) draugijų narė.

Su bendraautoriais paskelbė keletą mokslinių publikacijų, pristatė abstraktų bei stendinių pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose.

Profesinio domėjimosi sritis: vaikų hematologija.

Informacija atnaujinta 2017 12 05

Vadovas

Giedrius Bernotavičius

Gydytojas ortopedas-traumatologas

2009 m. Vilniaus universitete įgijo medicinos praktikos licenciją ir gydytojo ortopedo-traumatologo profesinę kvalifikaciją.  2009-2018 m. dirbo Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos skyriuje gydytoju ortopedu-traumatologu. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. – Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas.

2003 m. vaikų ortopedo kvalifikaciją kėlė dalyvaudamas ES Leonardo da Vinčio programos mobilumo projekte Arhus mieste (Danija). 2009 m. išklausė kursus apie stuburo deformacijų gydymą Lenkijoje ir Olandijoje.

2013 m. stažavosi Turku ligoninėje Suomijoje ir išklausė KEPOS regioninius kursus Kaune.

2017 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Paauglių idiopatinės skoliozės chirurginės korekcijos metodų lyginamoji studija nustatant optimalų laikysenos prognostinį faktorių“.

Yra Tarptautinės ortopedų- traumatologų draugijos ir Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų (LVOTD) draugijos narys.

Profesinio domėjimosi sritys: stuburo deformacijų operacinis gydymas; klubo sąnario patologijų konsultacijos ir gydymas; naujagimių klubų sąnarių echoskopijos, galūnių deformacijų chirurginis gydymas.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

1. Rimtautas Gudas, Romas Jonas Kalesinskas, Giedrius Bernotavičius, Eglė Monastyreckienė, Angelija Valančiūtė, Darius Pranys. Mozaikinė autologinė kremzlės ir kaulo transplantacija gydant kelio sąnario kremzlės pažeidimus. Mosaic-like autologous osteochondral transplantation for the treatment of knee joint articular cartilage injuries. Lithuanian Surgery 2004, 2(4), 257–270.
2. Rimtautas Gudas, Jonas Romas Kalesinskas, Ramūnas Tamošiūnas, Giedrius Bernotavičius. Peties sąnario ankštumo sindromo minimaliai invazinis artroskopinis gydymas. The shoulder joint impingement syndrome minimally invasive arthroscopic treatment. MEDICINE (2003) 39 Vol. 7669.
3. Gudas R, Kalesinskas RJ, Kimtys V, Stankevicius E, Toliusis V, Bernotavicius G, Smailys A. A prospective randomized clinical study of mosaic osteochondral autologous transplantation versus microfracture for the treatment of osteochondral defects in the knee joint in young athletes. Arthroscopy. 2005 Sep;21(9):1066-75.
4. Kęstutis Saniukas, Giedrius Bernotavičius, Giedrius Mazarevičius. Kojų ilgio korekcija naudojant perkutaninę epifizeodezę. Percutaneous epiphyseodesis for leg length discrepancy correction. Medicinos teorija ir praktika. 2010 – T. 16 (No. 3), 253–257.
5. R. Markauskas, A. Juozapavicius, K. Saniukas, G. Bernotavicius. The Recognition and Modelling of a Backbone and its Deformity. Nonlinear Analysis: Modelling and Control, 2014, Vol. 19, No. 1, 55–66.

Informacija atnaujinta 2018 04 05

Vadovas

Dr. Jelena Rascon

Jelena RasconMedicinos mokslų daktarė

Gydytoja vaikų hematologė

1997 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete baigė bendrąją vaikų ligų rezidentūrą, įgijo pediatro kvalifikaciją, 1998 m. – vaikų hematologijos rezidentūrą, įgijo vaikų hematologo kvalifikaciją. Šiuo metu dirba Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje vyriausiąja ordinatore.

2001 m. stažavosi Berlyno Humboldto universiteto Charité universitetinės klinikos Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos skyriuje, siekiant įdiegti vaikų kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją Lietuvoje. 2002-2003 m. Vokietijos akademinių mainų institutas suteikė stipendiją doktorantūros studijoms Berlyno Humboldto universitete bei mokslinei stažuotei Charité universitetinės klinikos Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos skyriuje, atliekant klinikinį mokslinį tyrimą „Prognostinė chimerizmo reikšmė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos vaikams“. 2006 m. Vokietijos – Baltijos šalių draugijos suteikė stipendiją pakartotinei mokslinei stažuotei toje pačioje institucijoje mokslinio darbo stebėjimo duomenims papildyti.

2004 m. dalyvavo Europos hematologų mokyklos ir Europos kaulų čiulpų transplantacijos asociacijos organizuotuose 18-uosiuose kaulų čiulpų transplantacijos mokymo kursuose, 2004 m. ir 2007 m. – Skandinavijos šalių vaikų hematologijos ir onkologijos draugijos organizuotuose mokymo kursuose „Vaikų leukemijos, limfomos ir histiocitozė“.

2009 m. eksternu apgynė biomedicinos mokslų srities medicinos mokslo krypties darbą „Chimerizmo analizė atskirose ląstelių populiacijose po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos vaikams”.

2014 m. stažavosi Cincinačio (JAV) Vaikų ligoninės Kraujo ir imuninių ligų instituto Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos skyriuje, siekiant kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sergant imunodeficitais ir hemofagocitine limfohistiocitoze plėtros Lietuvoje.

2015 m. dalyvavo Europos imunodeficitų draugijos organizuotoje imunodeficitų mokykloje.

Nuo 2015 m. vadovauja Vaikų onkohematologijos ir onkochirurgijos kompetencijos centrui, nuo 2016 m – Pirminių ir įgytų imunodeficitų kompetencijos centrui.

Profesinio domėjimosi sritys: kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, imunodefictiai ir hemofagocitinė limfohistiocitozė, imunoterapija, vaikų vėžio epidemiologija.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

1. Rascon J, Rageliene L, Stankeviciene S, Palionis D, Tamosiunas A, Valeviciene N, Zvirblis T. Assessment of iron overload in children treated for cancer and non-malignant hematologic disorders. 2013. European Journal of Pediatrics. Priimta spaudai.
2. Styczynski J, Balduzzi A, Labopin A, Gil L, Elarouci N, Ehlert K, Fagioli F, Hamladji R, Marktel S, Yesilipek AM, Matulova M, Dalle JH, Berger M, Wachowiak J, Miano M, Varotto S, Diaz MA, Vermylen C, Skoczen S, Eyrich M, Badell I, Dreger P, Hutt D, Rascon J, Peters C, Dini G. Increased risk of non-severe complications among pediatric sibling donors of hematopoietic stem cell collection: a multicenter prospective observational study. Blood. 2011 119: 2935-42.
3. Ragelienė L, Rascon J. Antrinės hemosiderozės etiopatogenezė, diagnostika ir gydymas. Medicinos teorija ir praktika 2011; 17(3): 344-54.
4. Pritchard-Jones K, Lewison G, Camporesi S, Vassal G, Ladenstein R, Benoit Y, Predojevic J, Sterba J, Stary J, Eckschlager T, Schroeder H, Doz F, Creutzig U,Klingebiel T, Kosmidis H, Garami M, Pieters R, O’Meara A, Dini G, Riccardi R, Rascon J, Rageliene L, Calvagna V, Czauderna P, Kowalczyk J, Gil-da-Costa M,Norton L, Pereira F, Janic D, Puskacova J, Jazbec J, Canete A, Hjorth L, Ljungman G, Kutluk T, Morland B, Stevens M, Walker D, Sullivan R. The state of research into children with cancer across Europe: new policies for a new decade. Ecancermedicalscience. 2011;5:210. Epub 2011 Feb
5. Ž. Gudlevičienė, J. Rascon. Mezenchiminių kamieninių ląstelių terapijos galimybės onkologijoje. Internistas. 2011; 8: 3-5.
6. Gulacsy V, Freiberger T, Shcherbina A, Pac M, Chernyshova L, Avcin T, Kondratenko I, Kostyuchenko L, Prokofjeva T, Pasic S, Bernatowska E, Kutukculer N, Rascon J, Iagaru N, Mazza C, Tóth B, Erdos M, van der Burg M, Maródi L; J Project Study Group. Genetic characteristics of eighty-seven patients with the Wiskott-Aldrich syndrome. Mol Immunol. 2011; 48: 788-92.
7. Cesaro S, Hirsch HH, Faraci M, Owoc-Lempach J, Beltrame A, Tendas A, Baltadakis I, Dalle JH, Koc Y, Toporski J, Styczynski J, Yesilipek MA, Heinz W, Caniglia M, Rascon J, Fauser AA, Michallet M, Lopez-Corral L, Neuburger S, Tridello G, Einsele H; European Group for Blood and Marrow Transplantation. Cidofovir for BK virus-associated hemorrhagic cystitis: a retrospective study. Clin Infect Dis. 2009 Jul15; 49(2): 233-40.
8. Rascon J, Ragelienė L, Nedzelskienė I, Ebell W, Nagy M. Chimerism analysis in isolated cell populations after allogeneic hematopoietic stem cell transplantation in children. Medicinos teorija ir praktika. 2008; 14(2): 140-51.
9. Rascon J, Ambrasienė D, Vaitkevičienė G, Pasaulienė R, Nedzelskienė I, Savinas A, Ragelienė L. Chimerism analysis after allogeneic haematopoietic stem cell transplantation in Lithuanian children. Acta medica lituanica. 2007, 14(4):267-277.
10. Nagy M, Rascon J, Massenkeil G, Ebell W, Roewer L. Evaluation of whole-genome amplification of low-copy-number DNA in chimerism analysis after allogeneic stem cell transplantation using STR marker typing. Electrophoresis. 2006 Aug;27(15):3028-37.
11. Rascon J, Ambrasienė D, Savinas A, Ragelienė L, Nagy M. Analysis of short tandem repeats polymorphism for chimerism monitoring after allogeneic haematopoietic stem cell transplantation. Laboratory medicine. 2006, 2(30):36-43. (in Lithuanian)
12. Savina J, Rageliene L, Savinas A, Saulienė B. TAR Syndrome. Lithuanian Medicine 1998.12, pp.42-46 (in Lithuanian)
13. Savinas A, Ragelienė L, Savina J, Daugelavičienė V, Binkis K. Transfusions of Blood Components in Children. Lithuanian Medicine 1998.09, pp.38-40 (in Lithuanian).

Informacija atnaujinta 2016 06 08

Vadovas

Dr. Elena Sučilienė

E.SucilieneBiomedicinos mokslų daktarė

Gydytoja vaikų pulmonologė

1982 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos specialybės studijas. Kėlė kvalifikaciją Maskvoje, Kopenhagoje, Tartu, Vilniaus universiteto gydytojų tobulinimosi kursuose, įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Nuo 2012 m. dirba Vaikų ligoninės Vaikų tuberkuliozės ambulatorinių konsultacijų poskyryje.

2010 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Ikimokyklinių vaikų, skiepytų įvairiomis BCG vakcinomis naujagimio arba 3 mėnesių amžiaus, jautrumo tuberkulinui ir alergijos ypatumai“.

Lietuvos vaikų pulmonologų, Lietuvos pulmonologų draugijos, Europos respiratologų draugijos narė. Daugiau nei 50 publikacijų vaikų tuberkuliozės, BCG vakcinacijos, diagnostikos tuberkulinu klausimais Lietuvos ir užsienio recenzuojamuose žurnaluose, metodinių rekomendacijų gydytojams ir studentams bendraautorė.

Mokslinių tyrinėjimų bei profesinio domėjimosi sritys: vaikų tuberkuliozė, latentinė tuberkuliozės infekcija, BCG vakcina.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

1. Sučilienė E, Valiulis A, Lapinskas A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, skiepytų BCG vakcina naujagimystėje arba 3 mėnesių amžiuje, jautrumo tuberkulinui ir atopijos ypatumai. Vaikų pulmonologija ir alergologija. 2009, 12(1) : 4131–4139.
2. Sučilienė E, Valiulis A. Įvairiomis BCG vakcinomis skiepytų naujagimių ir 3 mėnesių kūdikių jautrumo tuberkulinui ir vietinės povakcininės žymės ypatybės praėjus 3 mėnesiams po skiepijimo. Medicinos teorija ir praktika, 2009, 15 (1) 39–44.
3. Sučilienė E, Valiulis A. Skirtingų BCG vakcinų, dozių ir skiepijimo laiko įtaka povakcininio randelio dydžiui ir reakcijos į tuberkuliną stiprumui vienerių metų vaikams. Vaikų pulmonologija ir alergologija ISSN 1392-5261 – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla – 2009. – T. 12, Nr. 2 – P. 4211–21.
4. Elena Sučilienė, Edita Davidavičienė, Indrė Valiulytė, Arūnas Valiulis, Vaikų tuberkuliozė Lietuvoje 2001–2010 metais. Vaikų pulmonologija ir alergologija, 2011m. Spalis, XIV tomas, Nr. 2, psl. 3 (4809) – 7 (4809).
5. Arūnas Valiulis, Valdonė Misevičienė, Elena Sučilienė, Dalia Steponavičienė, Edita Davidavičienė, Lietuvos vaikų tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir kontrolės sutarimas. Įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos gydytojams ir slaugos specialistams. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 72 psl.
6. Sučilienė E, Panavienė V, Tamošiūnienė D, Zagorskienė E. Tuberculosis in 12 years girl treated with etanercept. Vaikų pulmonologija ir alergologija ISSN 1392-5261 – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla – 2011. – T. 14, Nr. 1 – P.68.
7. Arūnas Valiulis, Valdonė Misevičienė, Elena Sučilienė, Dalia Steponavičienė, Edita Davidavičienė, Lietuvos vaikų tuberkuliozės diagnostikos, gydymo ir kontrolės sutarimas: įrodymais pagrįstos metodinės rekomendacijos gydytojams ir slaugos specialistams. Vaikų pulmonologija ir alergologija, XV tomas, Nr.2, 2012, 69(5103) – 105(5139) psl.
8. Elena Suciliene, Arunas Valiulis.“Is there any link between atopy in preschool children and the age at BCG vaccination?“. 2nd Baltic Paediatric Congress. 20th Estonian Paediatric Congress . p. 48.
9. S.Senzikaite, V.Usonis, D.Dumcius, O.Kinciniene, R.Jurgiliene, V.Ivanauskiene, I.Babianskiene, V.Burokiene, D.Tamosiuniene, E.Suciliene, S.Cirtautas, „A case report about idiopatic chronic eozinophilic pneumonia in 15-year- old child“. 2nd Baltic Paediatric Congress. 20th Estonian Paediatric Congress . p. 82.

Informacija atnaujinta 2014-02-17

Vadovas

Nijolė Vezbergienė

N_VezbergieneNeonatologė, vaikų ligų gydytoja – socialinė pediatrė

1974 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo pediatro specialybę. Nuo 1995 m. dirba Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje vyriausiąja neonatologe ir vaikų ligų gydytoja.

Kvalifikaciją kėlė Berlyno, Rostoko, Neubrandenburgo (Vokietija) universitetų klinikose, Kijevo, Minsko universitetuose, socialinės pediatrijos podiplominėse studijose Vilniaus universitete.

Yra Lietuvos neonatologijos asociacijos, Lietuvos pediatrų, Lietuvos socialinių pediatrų draugijų narė.

Profesinio domėjimosi sritis: perinatalinio ir naujagimių mirtingumo ir sergamumo dinamika, neišnešiotų naujagimių raida ir jos sutrikimai.

Mokslinės publikacijos:

1. I. Pilypienė, N. Drazdienė, N. Vezbergienė. Stendinis pranešimas „Fetal Inflammatory Response Syndrome and Rethinopathy of Prematurity I Baltijos pediatrų kongrese Vilniuje“, 2011.
2. I. Pilypienė, N. Drazdienė, N. Vezbergienė. Stendinis pranešimas „Fetal inflammation and later adaptation of premature infant“ I Baltijos pediatrų kongrese Vilniuje, 2011.
3. Gudaitiene R., Strupiene L., Vezbergiene N., Vaitkeviciene R., Tamuliene L., Duksiene L., Paulaviciene I.J., Drazdiene N. Cranial ultrasound findings and neurodevelopment outcomes of extremely low gestation age newborns (ELGAN’S) treated in the period from 2006 to 2010 (poster). The journal of maternal-fetal &Neonatal Medicine Vol 25 April 2012, p. 136.
4. I. J. Paulavičienė, N. Drazdienė, R. Vaitkevičienė, N. Vezbergienė, R. Gudaitienė, L. Tamulienė, L. Strupienė, L. Duksienė. „Ypač mažos gestacijos naujagimių gydymo rezultatai“. Sveikatos mokslai, 2012, 6.
5. Gimimų medicininiai duomenys, kasmetinis leidinys – V. Basys, N. Drazdienė, N. Vezbergienė, J. Isakova

Informacija atnaujinta 2017 12 05