Korupcijos prevencija

Gerbiamieji mūsų klinikų pacientai ir jų artimieji,

Labai prašom prisijungti prie valstybinės iniciatyvos, skatinančios skaidrų ir geranorišką medikų bendravimą su pacientais – be kyšių.
Santaros klinikų medikams pats didžiausias jų darbo įvertinimas yra jūsų ištartas žodis „ačiū” ir nuoširdi šypsena.
Todėl siūlome: padėkokite už suteiktas medicinos paslaugas mūsų medikams ne pinigais ar kitokiomis dovanomis, o šypsena ir paprastu žodžiu „ačiū”.

Susidūrę Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose su korupcinio pobūdžio veikla, kreipkitės:

  • Į įstaigos atsakingus asmenis pasitikėjimo telefonais: + 370 5 2365315, + 370 5 2501810 arba elektroniniu paštuauditas@santa.lt. Taip pat galite kreiptis į Medicininio audito ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėją VUL Santaros klinikų F korpuso 389 kab.
  • Vaikų ligoninėje (Santariškių g. 7) kreipkitės į Medicinos audito skyriaus vedėją, kab. 149, skambindami telefonu (8 5) 232 8704 arba praneškite el. paštu: auditas@vuvl.lt; direktorius@vuvl.lt.
  • Į Sveikatos apsaugos ministeriją pasitikėjimo telefonu 8 800 66004 arba elektroniniu paštu el. paštu korupcija@sam.lt
  • Į STT tarnybą telefonu + 370 5 266 3333, elektroniniu paštu pranesk@stt.lt

VUL Santaros klinikų generalinis direktorius
prof. Kęstutis Strupas

 

VUL Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodeksas

VUL Santaros klinikų Korupcijos prevencijos 2016-2019 m. programos įgyvendinimo priemonių planas

Mokamų ir nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka. Žr. Vaikų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 21 – 24 punktus.

Pacientų organizacijos

Vaikų reabilitacijos įstaigos

Kur kreiptis, jei susidūrėte su korupcija Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale?

Vaikų ligoninėje (Santariškių g. 7) kreipkitės į Medicinos audito skyriaus vedėją, kab. 149, skambindami telefonu (8 5) 232 8704 arba praneškite el. paštu: auditas@vuvl.lt; direktorius@vuvl.lt. Kiekvienas atvejis bus objektyviai išnagrinėtas, visa gauta informacija bus teisiškai įvertinta.

Be to, galite skambinti nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo telefonu 8 800 66004 arba el. paštu korupcija@sam.lt. Skubiu atveju galima skambinti (ir anonimiškai) į Specialiųjų tyrimų tarnybą „karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333 arba el. paštu pranesk@stt.lt. Su STT pareigūnais galima susisiekti visą parą, poilsio bei švenčių dienomis.

Kas yra korupcija ir kokia atsakomybė gresia už kyšio davimą ar ėmimą?

Korupcijos formos. Korupcija yra elgesio forma, kuri priklauso nuo etikos, moralės, tradicijų, teisės ir visuomenės išsivystymo lygio. Pasaulyje egzistuoja per 300 korupcijos apibrėžimų: ką vienas laiko kyšiu, kitas vadina dovana. Turbūt tiksliausia būtų pasakyti, kad korupcija yra asmens naudojimasis savo padėtimi, siekiant neteisėtos naudos. Ryškiausiai paplitusi korupcijos forma yra kyšininkavimas. Kyšis – tai neteisėta turtinė nauda, gauta už tam tikrą elgesį. Kyšininkavimas – tiesioginis ar netiesioginis savo ar kitų naudai:

  • kyšio priėmimas,
  • susitarimas ar pažadas jį priimti,
  • provokavimas ar reikalavimas duoti kyšį.

Kyšio priėmimas – neteisėtai gaunamos naudos užvaldymas ir pasisavinimas. Paprastai jis turi materialias (pinigai, vertybės, daiktai, tauriųjų metalų dirbiniai ir kt.) formas, rečiau – nematerialias: pelningi įgaliojimai, pažintys, ryšiai, klientelizmas (specifinė tarpusavio santykių forma, kai silpnesnis už paslaugas atsilygina stipresniam), nepotizmas, t.y. artimųjų protegavimas, turtinių prievolių išvengimas, komercinės paslapties ar neskelbtinos informacijos sužinojimas ir kt. Susitarimas iš esmės reiškia tą patį pažadą, t.y. bet kokia forma išreikštą sutikimą patenkinti kyšio davėjo interesus ir priimti už tai atlygį. Provokavimas – netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį. Reikalavimas duoti kyšį – užmaskuotu ar atviru būdu informavimas, kad asmens interesai bus patenkinti, tik atsilyginus.

Visi kyšininkavimo būdai, kaip ir kyšio davimas, yra netoleruotini ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes nusikalstamą veiką daro abi pusės. Kyšio davėjas už papirkimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas tik tuo atveju, jei kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis įstatymo numatytomis sąlygomis apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms arba kyšį davė su teisėsaugos organų žinia (t.y. veikė pagal visuomenėje populiariai vadinamą nusikalstamos veikos imitavimo modelį). Kyšio dydis veikos kvalifikavimui įtakos neturi, bet kokiu atveju tai traktuojama kaip veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 225 str. (kyšininkavimas) ir papirkimas (LR BK 227 str.: pasiūlymas, pažadas, susitarimas arba kyšio davimas).

Korupciniai nusikaltimai priskiriami prie sunkių, tiesiogine tyčia padaromų nusikaltimų, už kuriuos numatyta reali laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Jokia kita atsakomybė, išskyrus baudžiamąją, už korupcinius nusikaltimus nenumatyta. Svarbu ir tai, kad ir kyšininkavimas, ir papirkimas yra baigtas nusikaltimas ne nuo kyšio priėmimo-perdavimo, o jau nuo susitarimo ar pažadėjimo momento.

Kyšis ir dovana. Kyšis duodamas ne šiaip sau, o už tam tikrą elgesį, siekiant, kad kyšio ėmėjas atliktų neteisėtus veiksmus arba neatliktų jam priklausančių teisėtų veiksmų, o atlikdamas teisėtus – suteiktų pirmumo teisę. Kyšiu siekiama asmeninės naudos, veikiant neteisėtai, o dovana – daikto, pinigų ar paslaugų įteikimas, negaunant už tai jokio atlygio. Klaidinga nuomonė, kad naudos gavimas prieš veiksmo atlikimą yra kyšis, o po jo – dovana. Kyšį nuo dovanos atriboti teisine prasme kartais būna pakankamai keblu, tai yra įrodinėjimo dalykas. Iš esmės kyšis nuo dovanos skiriasi tuo, kad kyšis paprastai yra tam tikro susitarimo (kartais nebylaus) pasekmė, o dovana duodama be jo. Dovanojimas – tai sandoris, kurio pagrindinė ypatybė yra neatlygintinumas. Dovana paprastai įteikiama tam tikra proga, nesant suinteresuotumo papirkti, atsilyginti ar gauti naudos, ja siekiama sukelti teigiamų emocijų. Dovanojimo atveju nesiekiama jokių asmens, kuriam dovanojama, veiksmų, nedaroma įtaka jo valiai.

Vertėtų žinoti, kad Baudžiamasis kodeksas dovanos sampratos neišskiria, pvz., jei gydytojui perduodamas brangaus gėrimo butelis, pinigai, brangus rašiklis ar pan. už tai, kad jis kažką padarė (padarys) dovanotojo naudai, tai kad ir kaip mes manytume, Baudžiamojo kodekso prasme tokia veika traktuojama vienareikšmiškai – kyšis. Tokiais atvejais paprastai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kyšis, įvardintas kaip dovana, lieka kyšis – tokia yra Aukščiausiojo teismo teismų praktikos apibendrinimo apžvalga baudžiamosiose bylose valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Verta paminėti, kad anksčiau Civiliniame kodekse buvo numatytas leidimas gydytojams, sveikatos sistemos institucijų darbuotojams ir vadovams priimti simbolines, ne didesnes kaip 1 MGL dydžio dovanas, tačiau šios išlygos jau seniai nebėra, todėl net ir menkos vertės dovana yra ne kas kita, o kyšis. Net ir smulkaus kyšininkavimo atveju ikiteisminio tyrimo institucijos neturi kitos teisinės alternatyvos, tik perduoti baudžiamąją bylą teismui. Paprastai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Į kyšio dydį atsižvelgiama tik skiriant bausmę arba jei veika pripažįstama mažareikšme, teismas turi teisę (bet ne pareigą) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais įstatymai ir šiandien leidžia valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims priimti dovanas ir paslaugas, tačiau visada, kai kyla abejonių, – kyšis tai ar dovana, baudžiama už tai ar ne, teisingiausia – nesitarti, nežadėti, nedovanoti ir neimti, nes gydytojas, kuriam atsidėkojama, yra davęs Hipokrato priesaiką, o už darbą gauna atlyginimą.