Aivaras Radžiūnas

Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas

1993 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę, 1995 m. – pediatrijos rezidentūrą, 1997 m. – vaikų intensyviosios terapijos rezidentūrą.

Dirbo vaikų intensyviosios terapijos gydytoju Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, Panevėžio ligoninėje, nuo 1997 m. dirba vaikų intensyvios terapijos gydytoju Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

1998 m. baigė podiplominius vaikų intensyviosios terapijos kursus ir Europos parenterinio ir enterinio maitinimo draugijos organizuotus IV bazinius mokymo kursus Budapešte (Vengrija). 1999 m. lankėsi 21 ESPEN kongrese Stokholme (Švedija), 2003 m. baigė VI podiplominius naujagimių ir vaikų intensyviosios terapijos kursus Berne (Šveicarija), išklausė vaikų skubios pagalbos Zalcburgo-Filadelfijos seminarus, PALS (2001, 2004, 2006 m.). 2010 m. baigė traumų ir sužalojimų kodavimo kursus (AIS © 2005 Course on Injury scaling: Uses and Techniques) Osle (Norvegija), 2011 m. –  kursus „Pažangus gyvybės palaikymas traumos atveju (ATLS)“. 2012 m. dalyvavo 25-ajame Europos intensyviosios terapijos draugijos kongrese (ESICM) Lisabonoje (Portugalija), 2015 m. – 26-ojoje Europos vaikų ir naujagimių intensyviosios terapijos draugijos konferencijoje (ESPNIC) Vilniuje.

Yra Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos draugijos, Europos intensyviosios terapijos draugijos ir Europos vaikų ir naujagimių intensyviosios terapijos draugijų narys.

Mokslinio ir profesinio domėjimosi sritys: vaikų amžiaus sunkios traumos, vaikų galvos smegenų traumos.

Mokslinės publikacijos:

  1. Kvederiene R, Zilinskaite V, Radziunas A. In-hospital paediatric trauma deaths: epidemiology, trauma, mechanism, severity, location, type of injury, survival probability, pre-hospital care and emergent management. Intensive Care Medicine 2012; 38 (Suppl 1): S222
  2. A. Radžiūnas, J. Martinovič, V. Žilinskaitė. Vaikų sunkių traumų epidemiologiniai ypatumai ir sunkumo vertinimo skalių palyginimas. Medicinos teorija ir praktika, 2015, 21 (3.1), p. 307-311

Informacija atnaujinta 2017 12 05