Lietuvos imunologai: kodėl tuberkuliozė tokia sunki užduotis mūsų imuninei sistemai?

Nors tobulėja tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo metodai, tačiau ši liga išlieka viena pavojingiausių infekcinių ligų, kuri kasmet pasaulyje nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Lietuvoje tuberkuliozės situacija yra grėsminga – mūsų šalis pirmauja Europoje pagal vaistams atsparios tuberkuliozės paplitimą. Kokie molekuliniai ir genetiniai mechanizmai lemia tuberkuliozės sukėlėjo atsparumą vaistams? Kokia tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje? Kokie tuberkuliozės diagnostikos metodai taikomi klinikinėje praktikoje? Kaip tuberkuliozės sukėlėjas sugeba „apgauti“ mūsų imuninę sistemą ir išvengti imuninio atsako? Šios ir kitos problemos bus aptariamos gegužės 2 d. organizuojamoje konferencijoje „Tuberkuliozė ir imunitetas “, kuri skiriama ne tik gydytojams ir kitiems specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Programa

Pasaulinė imunologijos diena

Europos imunologų draugijų federacija (angl. European Federation of Immunological Societies, EFIS), vienijanti  įvairių Europos šalių imunologų draugijas, balandžio 29 dieną  yra paskelbusi Pasauline imunologijos diena. Ši data Europoje ir visame pasaulyje pažymima įvairiais renginiais, kuriais siekiama populiarinti imunologijos mokslą, skleisti naujausias imunologijos žinias visuomenėje. Lietuvos imunologų draugija kasmet pažymi šią dieną, skirdama ją aktualioms medicinos problemoms. Šiais metais Imunologijos dienos renginiai skirti tuberkuliozei. Pirmą kartą pasaulis apie tuberkuliozės sukėlėją išgirdo 1882 m. kovo 24 d. Berlyne vykusioje mokslinėje konferencijoje. Pranešimą padarė vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, kuriam 1905 m. už tuberkuliozės tyrimus buvo įteikta Nobelio premija.

Tuberkuliozė – infekcinė liga

Tuberkuliozę sukelia 1,5-3,5 mikrono ilgio lazdelės formos bakterija. Pagrindinis infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, kuris išskiria tuberkuliozės mikobakterijas kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas, dainuodamas. Su oro smulkiais pursleliais  tuberkuliozės mikobakterijos patenka į aplinką.  Atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, vieną kartą sukosėdamas ir (ar) 5 minutes kalbėdamas, į aplinką išskiria apie 3,5 tūkst. tuberkuliozės mikobakterijų, o kartą sučiaudėjęs – apie 1 mln. Artimai ir ilgai bendraujant su atvira plaučių tuberkulioze sergančiu asmeniu, yra didelė tikimybė šia liga užsikrėsti ir susirgti. Tuberkuliozė gali pakenkti įvairius organus, tačiau 85 proc. atvejų pakenkiami plaučiai.

Kaip atpažinti sukėlėją?

Tuberkuliozės epidemiologijoje yra svarbu atpažinti infekcijos sukėlėją ir jo atsparumą vaistams, nustatyti infekcijos pernešimo grandines, didesnės rizikos grupes, infekcijos protrūkius, atskirti ligos atkryčius nuo pakartotinės infekcijos. Tam didelę reikšmę turi ligos sukėlėjo, Mycobacterium tuberculosis, genotipavimo ir jo DNR polimorfizmų, nulemiančių atsparumą antimikobakteriniams vaistams, tyrimai. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje plinta genetiškai giminingų padermių grupės, o nemaža dalis sergančiųjų, ypač daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze, yra užsikrėtę tomis pačiomis padermėmis.

Sunkiai įveikiamas patogenas

Tuberkulioze sergančio asmens gydymas priklauso nuo tuberkuliozės mikobakterijos jautrumo vaistams, todėl labai vertinga diagnostinė priemonė yra M. tuberculosis padermių atsparumo nustatymo testai. Tuberkuliozės sukėlėjas – aerobinė bakterija M. tuberculosis – yra gerai prisitaikiusi „apgauti“ mūsų imuninę sistemą ir išvengti imuninio atsako. Ši bakterija ypač pavojinga ligoniams su nusilpusiu imunitetu, tačiau ji gali sukelti latentinę ar progresuojančią infekciją net ir žmonėms, turintiems normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą. M.tuberculosis gali paveikti įvairias imuninės sistemos grandis – tiek įgimtąjį, tiek įgytąjį imunitetą. Pavyzdžiui, ši bakterija sugeba išgyventi makrofaguose, nes gali slopinti fagocitozės procesą ir išvengti sunaikinimo lizosomose. Ji taip pat įvairiais būdais slopina T limfocitus, kurie atsakingi už ląstelinį imunitetą: sulėtina jų aktyvaciją, patekimą į infekcijos židinį. Dėl šių savybių M.tuberculosis yra laikoma vienu iš sunkiausiai įveikiamų žmogaus patogenų.

 

Pranešimus konferencijoje skaitys gydytojos dr. Edita Davidavičienė ir dr. Elena Sučilienė, medicinos biologė Laima Vasiliauskaitė, biochemikė Daiva Bakonytė, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Renginio organizatoriai: Lietuvos imunologų draugija, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, VU MF Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra, Vaikų ligoninė, VUL Santaros klinikų filialas.

Konferencijos vieta ir laikas: VU ligoninės Santaros klinikų Didžioji auditorija (Santariškių g. 2, Vilnius), 2018 m. gegužės 2 d. 13 val.