Paslaugos

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius  teikia  dienos stacionaro ir stacionarines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas.

Priimami vaikai iki 7 metų, kurie turi:

  • cerebrinį paralyžių ir kitų motorikos (judėjimo) sutrikimų;
  • kalbos ir bendravimo sutrikimų;
  • autizmą ir kitų įvairiapusių raidos sutrikimų;
  • vaiko bendrą raidos atsilikimą, specifinį mišrų raidos sutrikimą, protinį atsilikimą;
  • maitinimo problemų: kramtymo sutrikimą, atsisakymą valgyti, išrankumą maistui;
  • miego sutrikimų.

Paslaugų ypatumai

  • Individualus ambulatorinio ar stacionarinio tyrimo, gydymo ir abilitacijos kursas.
  • Vaikai priimami su tėvais ir globėjais.
  • Tyrimo laikotarpiu daug dėmesio skiriama stipriosioms vaiko ir šeimos pusėms, paramos galimybėms šeimoje ir bendruomenėje.
  • Gydymo laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama tėvų / globėjų mokymui, kaip bendrauti su vaiku, skatinti vaiko raidą ir pritaikyti specialistų rekomendacijas namų aplinkoje.

Taikomi diagnostikos ir gydymo metodai

Raidos įvertinimas:

  • klinikinė raidos diagnostika;
  • standartizuoti raidos vertinimo testai (Bayley , DISC  ir kt.);
  • tarpdisciplininis vaiko vertinimas žaidimo metu.

Vienas iš raidos sutrikimų diagnostikos būdų yra vaiko raidos įvertinimas testais. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus.

Raidos vertinimą Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje atlieka psichologai, dažniausiai taikydami  šiuos metodus:

  • Diagnostinį vaikų raidos vertinimo aprašą (DISC) –   nesudėtingą testą, skirtą vertinti kelioms vaikų iki 5 metų raidos sritims – kalbai, judesiams, pažinimui, savarankiškumui, socialiniam bendravimui.
  • Bayley kūdikių raidos vertinimo skalę (BSID-II) –  vieną geriausių skalių mažų vaikų nuo 1 iki 42 mėn. psichomotorinei raidai įvertinti.
  • Wechsler vaikų intelekto skalę (WISC-III) – vieną populiariausių testų, skirtą nustatyti vyresnių nei 6 metų vaikų intelekto koeficientą (IQ).
  • Raveno spalvotų matricų testą – pasirinkimo testą, kuriuo vertinami vaikų konstrukciniai gebėjimai. Jis ypač tinkamas vaikų, gebančių suprasti kalbą, bet negalinčių kalbėti, protinei  raidai įvertinti.

Psichodiagnostika

  • Raidos, elgesio, motinos ir vaiko santykių klinikinis stebėjimas ir vaizdo analizė.
  • ADOS
  • ADI-R

Vienas iš svarbiausių vaiko raidos veiksnių yra vaiką auginančių suaugusiųjų – mamos ir tėvo – sugebėjimas suprasti vaiko poreikius ir tinkamai į juos reaguoti. Raidos sutrikimą turinčių vaikų signalus visada sunkiau pastebėti ir suprasti, todėl jų tėvams dažnai neužtenka intuityviosios tėvystės kompetencijos, o tenka įgyti specialių bendravimo su savo kūdikiu žinių. Norint tėvams suteikti tokių žinių, psichologams tenka pirmiausia ištirti jų ir vaiko  tarpusavio santykių ypatumus.

Kaip tai yra atliekama Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje?

  • Klinikinio stebėjimo būdu, t.y. stebint laisvą mamos ir vaiko žaidimą kuo artimesnėmis namų aplinkai sąlygomis, nedalyvaujant pašaliniams žmonėms.
  • Videoanalizės būdu – padarant to paties laisvo šeimos žaidimo vaizdo įrašą tam, kad, pažiūrėjus jį kartu su šeima, galima būtų suteikti tinkamo bendravimo su vaiku, jo elgesio valdymo, konfliktų sprendimo patarimų.
  • Vaikų autistų klinikinė diagnostika atliekama testais ADOS (Autism Diagnostic Observation schedule) ir ADI-R  (Autism Diagnostic Interview).

Psichologinė pagalba:

  • Tėvų ir vaiko santykių terapija.
  • Elgesio terapija.
  • Psichologinė parama šeimai.
  • Psichoterapija.

Skyriuje dirbantys psichologai aptaria psichologinius bei emocinius sunkumus ir jų sprendimo būdus per  individualias konsultacijas su šeima. Prireikus šeima gali būti siunčiama ilgalaikei šeimos psichoterapijai gauti.

Logopedo terapija:

  • Ikikalbinių ir kalbos įgūdžių lavinimas.
  • Maitinimo terapija.
  • Alternatyvi komunikacija.

Logopedai  kalbos raidą dažniausiai vertina  pagal Hjustono kalbos vystymosi testą. Prireikus atliekami ir kitokie kalbos tyrimai –  KIKS/KAT testas ir kt.

Ikikalbinių įgūdžių įvertinimas ir lavinimas

Garsai, kuriuos vaikas taria iki tol, kol pradeda kalbėti prasmingais žodžiais ir sakiniais, vadinama ikikalbiniais įgūdžiais. Kalbos vystymuisi šiuo laikotarpiu ypatingą reikšmę turi jutiminė informacija, aplinkos stimulai  ir bendravimas su artimais žmonėmis. Individualiuose ir grupiniuose  užsiėmimuose lavinami ne tik vaiko jutimai ir kalba bei bendravimas, bet ir judesiai.

Svarbus ikikalbinių įgūdžių formavimosi veiksnys yra ir taisyklingi maitinimosi įgūdžiai (čiulpimas, rijimas, kvėpavimas bei gera šių procesų koordinacija, kandimas, kramtymas ir pan), nes valgymo ir kalbėjimo procese dalyvauja tie patys burnos organai ir raumenys. Taigi ikikalbinių įgūdžių lavinimas labai susijęs su maitinimo terapija.

Jei vaiko maitinimasis yra sutrikęs, maitinimo  terapija tampa svarbiausia ankstyvosios reabilitacijos plano dalimi. Maitinimo terapijos metu, atsižvlegiant į sutrikimo pobūdį ir laipsnį, parenkamos tinkamos maitinimo padėtys, būdas, maisto konsistencija, asortimentas. Maitinimo terapijos metu logopedas glaudžiai bendradarbiauja su gydytoju, kuris įvertina vaiko somatinę būklę, jo augimo tempą, apskaičiuoja esamą ir reikiamą maisto kiekį ir kaloringumą, numato maitinimų dažnį ir stebi vaiko maitinimosi būklės pokyčius.

Dalis sutrikusios raidos vaikų (pvz., turintys sunkų cerebrinį paralyžių, protinį atsilikimą ar autizmo sutrikimą) taip niekada ir neišmoksta kalbėti. Todėl bendravimui su jais ir vaikui, ir jo aplinkos žmonėms tenka naudotis alternatyviąja komunikacija – bendravimu, naudojantis gestais, paveikslėliais, nuotraukomis, piktogramomis, specialiomis kompiuterinėmis programomis. Alternatyviosios komunikacijos su konkrečiu vaiku būdas parenkamas pagal vaiko amžių, sutrikimo pobūdį, šeimos prioritetus ir gyvenimo būdą.

Kineziterapija:

  • Kineziterapija, masažas.
  • Neurovystymosi (Bobath) terapija.
  • Adaptacinės technikos pritaikymas.

Kineziterapija (mankštos pratimai, padėties suteikimas ir kt.)  yra susijusi su  aktyvaus judesio formavimu.  Ji yra pagrindinė vaikų su judesio sutrikimais gydymo dalis, padedanti vaikams išmokti valdyti raumenis ir palaikyti pusiausvyrą, tapti kuo mažiau priklausomiems. Skyriuje taikomi įvairūs kineziterapijos metodai, neurovystymosi gydymas  (Bobath terapiją), mokomi tėvai, kaip tinkamai nešioti, sodinti, guldyti sunkiai judančius vaikus, pritaikoma jiems tinkama kompensacinė technika.

Kompensacinės technikos ir įtvarų pritaikymas

Kompensacinė technika padeda neįgaliems vaikams tapti savarankiškesniems.   Kompensacinė technika – tai įvairūs prietaisai (specialios kėdės, vaikštynės, stovai, vežimėliai, ramentai ir pan.), ortopediniai gaminiai (specialūs batai, įtvarai galūnėms ar kitoms kūno dalims), namų aplinkos ir buities įranga (specialūs stalo įrankiai, vonios, tualeto įranga ir kt.)

Ergoterapija

  • Smulkiosios motorikos lavinimas.
  • Ribojimo terapija.
  • Sensorinis stimuliavimas.
  • Savarankiškumo įgūdžių mokymas.

Sensorinis (jutimų) lavinimas

Vaikas nuo pat naujagimystės pažįsta pasaulį per jutimus – lietimą, skonį, uoslę, regą, klausą. Tinkamas jutimų suvokimas veikia vaiko gebėjimą prisitaikyti aplinkoje. Sutrikusios raidos vaikų jutimai dažnai skiriasi nuo normalios raidos vaikų: jie būna arba per stiprūs (hiperjautrumas) arba per silpni (hipojautrumas). Todėl šių vaikų gebėjimas suvokti aplinką ir joje adekvačiai veikti taip pat būna sutrikęs. Todėl mokant raidos sutrikimų turinčius vaikus  savarankiškumo ir adaptacijos, būtina įvertinti jų jutimų kokybę bei juos normalizuoti. Tai vadinama sensomotoriniu lavinimu.

Savarankiškumo įgūdžių mokymas

Savarankiškumo mokymas – tai vaiko maitinimosi (savarankiško valgymo su šaukštu, šakute, gėrimo iš puoduko, stalo padengimo ir pan,), rengimosi, tualeto įgūdžių formavimas, savarankiško žaidimo ir pasirengimo jam mokymas.

Spec. pedagoginės terapijos:

  • Grupinė žaidimų terapija.
  • Struktūros mokymas.
  • Montessori terapija.
  • Muzikos terapija.
  • Dailės terapija.
  • Pasakų terapija.

Sutrikusios raidos vaikai dažnai turi ir bendravimo bei socialinės aplinkos suvokimo sunkumų. Bendras žaidimas grupėje padeda išmokyti vaikus bendravimo, socialinio elgesio taisyklių. Grupinės žaidimų terapijos metu vaikai gauna ir individualias lavinančias užduotis, kurias pedagogas sumaniai įkomponuoja į bendrą žaidimą. Be to, žaidime kartu su vaikais dalyvaujančios mamos išmoksta padėti vaikams.

Aplinkos suvokimo, dėmesio koncentracijos sunkumų bei autizmo sutrikimą turintiems vaikams taikomas specialiosios pedagogikos struktūros mokymo metodas – dinamiška ir lanksti programa autistams, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas autistiniam pasaulio suvokimui..

Struktūros mokymo tikslas – padėti vaikams autistams tapti savarankiškesniems, išsiugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžių, susilpninti nerimą, įtampą, elgesio sutrikimus, suteikti jų gyvenimui džiaugsmo ir prasmės.

Pagrindiniai struktūruoto autistų mokymo ypatumai — suprantamai, vaizdžiai ir aiškiai pateikta jį supančios aplinkos bei numatomos veiklos struktūra,  įvairūs dienotvarkės ar užduočių lapai, alternatyvi komunikacija ir elgesio terapijos metodai.

Montessori ugdymo metodas pavadintas jos kūrėjos italų pedagogės Marijos Montessori vardu. Šis metodas skiriasi nuo tradicinių ugdymo būdų tuo, kad čia visiškai pasitikima vaiku ir leidžiama jam laisvai veikti bei savarankiškai mokytis per savo atradimus ir patirtį. Pedagogas tik parengia aplinką ir paskatina tokiai veiklai  bei atsargiai padeda prireikus. Montessori metodu pagrįsta ir Montessori terapija, taikoma ankstyvosios reabilitacijos programoje. Darbo priemonės ir metodika yra specialiai pritaikomos darbui su sutrikusios raidos vaikais, labiausiai kreipiant dėmesį į pojūčių lavinimą, buitinės, gamtinės ir visuomeninės aplinkos pažinimą. Tokiu būdu ugdomas vaiko savarankiškas apsitarnavimas bei gerėja jo socialinė integracija.

Muzikos terapija –  tai gydomasis procesas, kurio metu specialų pasirengimą turintis muzikos terapeutas padeda vaikui vystytis muzikos teikiamais pojūčiais ir patirtimi. Muzikos terapijos metodai planuojami pagal vaiko amžių, jo fizines ir protines galimybes, šeimos prioritetus. Muzikiniai užsiėmimai gerina judėjimo funkciją ir judesių koordinaciją, emocinę brandą, vaiko motyvaciją veikti ir dėmesio koncentraciją, stimuliuoja kalbos, pažinimo ir bendravimo įgūdžius.

Dailės terapija yra svarbus ankstyvosios reabilitacijos metodas, skatinantis vaiką atlikti bendruosius kūno ir smulkiuosius rankos judesius, juos derinti su akių veikla, suvokti lytėjimo ir regimuosius stimulus, skleisti garsus, reiškiant kūrybos džiaugsmą ar bandant papasakoti apie savo kūrinį. Dailės terapijoje panaudojamos pačios įvairiausios priemonės ir būdai.

Pasakų terapija – gydomosios pedagogikos metodas, taikomas sutrikusios raidos vaikams. Vaikas aktyviai dalyvauja kuriant pasaką, atlieka savo vaidmenį, priklausomą nuo elgesio, raidos ypatumų.

Cerebrinio paralyžiaus gydymas botulino toksinu

Botulino toksinas yra raumenis atpalaiduojantis vaistas, kuris mažina raumenų tonusą.  Jis  veikia toje vietoje, kur suleisti vaistai.  Sumažėjus raumenų tonusui, raumenys gali geriau augti, sumažėja kontraktūrų susiformavimo rizika ir ankstyvo chirurginio gydymo poreikis, padidėja galimybė normaliai judėti.

Pagrindiniai gydymo botulino toksinu tikslai: pagerinti vaiko judėjimo funkciją, padėti tėvams lengviau prižiūrėti vaiką, ypač atliekant higienines procedūras,  sumažinti skausmą, palengvinti kompensacinės technikos taikymą vaiko sėdėjimui, vaikščiojimui, gulėjimui.

Tinkamiausia gydymą pradėti  2-6 metų amžiaus. Tačiau vaistas veiksmingai veikia ir vyresniame amžiuje, kol nesusiformavo nuolatinių kontraktūrų.

 

Socialinio darbuotojo konsultacijos  

Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris padeda sutrikusios raidos vaiko artimiesiems – tėvams ir visai šeimai – susidoroti su iškilusiais papildomais psichosocialiniais ir  ekonominiais sunkumais.

  • Šeimų informavimas apie valstybinių ir visuomeninių organizacijų teikiamą paramą šeimoms, auginančioms vaiką su negalia; apie įstatymus, reguliuojančius socialinę pagalbą šeimoms, apie ankstyvosios reabilitacijos ir specialiųjų ikimokyklinių ir mokyklinių vaikų ugdymo įstaigų  prieinamumą šeimos gyvenamojoje vietovėje.
  • Šeimų psichosocialinės būklės ir gyvenimo sąlygų įvertinimas bei konsultavimas, suteikiant reikiamą psichologinę ir emocinę pagalbą.
  • Tarpininkavimas ir atstovavimas šeimoms, užmezgant ryšius su reikalingomis institucijomis, pasirūpinant, kad klientas gautų jam priklausančias ir įmanomas pasiekti paslaugas.
  • Visuomenės švietimas, skleidžiant informaciją apie neįgalių vaikų priežiūros, auginimo, auklėjimo problemas.

Tėvų įgalinimas ir mokymas

Šeima pati turi priimti sprendimus, nes tik ji pati gerai žino savo poreikius ir gali surasti problemos sprendimo kelius. Kiekviena šeima unikali. Kiekviena jų individualiai išgyvena stresą, turi skirtingas galimybes, moralines nuostatas, kultūrinius įpročius. Svarbiausia sudaryti sąlygas, kad šeima turėtų atsakomybę už savo gyvenimą, gerinti tėvų kompetencijos jausmą. Žinios ir įgūdžiai padeda mobilizuoti šeimos jėgas ir galimybes. Labai svarbi specialistų ir tėvų partnerystė.

Informacija padeda įgalinti tėvus.

Vykdomas tėvų mokymas apie raidos sutrikimus: mokomosios paskaitos, literatūros pateikimas,  tėvų paramos grupės.

Informacija atnaujinta 2017 12 05